Tunisas

E-kaina.lt

Apie Tunisą

Apie Tunisą

Tunisas - yra šiaurinėje Afrikos dalyje, prie Viduržemio jūros krantų. Vakaruose Tunisas ribojasi su Alžyru, rytuose ir pietryčiuose su Libija. Teritorija – 164 tūkst. km2. Tunisą nuo S  icilijos (Italija) skiria tik 120 km pločio sąsiauris.Sostinė – Tunisas. Uostamiestis šiaurės rytų Tunise, prie Tuniso ežero. Gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra – netoliese yra tarptautinis oro uostas, geležinkelis veda į kitus šiaurinės Afrikos uostus. Tai verslo ir pramonės centras, išvystyta chemijos, maisto, tekstilės pramonė. Laivų kanalas jungia uostą su Viduržemio jūra. Jame gyvena apie 2 mln. gyventojų. Rytinėje šalies pakrantėje yra didžiausi Tuniso turistiniai centrai: Hamametas, Susas, Monastyras ir Port El Kantaui.

Tunisas ideali poilsio vieta tiems, kurie trokšta visiško atsipalaidavimo, atsiskyrimo nuo minios, triukšmo ir kasdienių rūpesčių. Visus užburia šio krašto egzotika, neregėtai įvairus kraštovaizdis: žalios pakrantės žemumos, centre – stepė, Atlaso kalnų grandinė ir Tuniso kalnai šiaurės vakarų dalyje, o pietuose – didžiausia pasaulio dykuma Sachara.

Intriguoja taip pat ir krašto istorija – jus sudomins senosios Kartaginos griuvėsiai, trečia pagal dydį pasaulyje mečetė Kairuane, mozaikų muziejus, turtingos medinos (senamiesčiai), taip pat didžiulis, vasarą beveik išdžiūvantis, sūrus druskos ežeras, stebinantis spalvų gama. Išvyka į šią pasaulio dalį – tai galimybė sutikti įdomių žmonių ir kupranugariais nukeliauti į karštos, neužkariautos dykumos gilumą. Tunisas - "saikingo" islamo šalis, kurios arabiškos ir europietiškos kultūros mišinys žymiai skiriasi nuo lietuviams gerai pažįstamo Egipto kraštutinumų.

tunisas-sostinė

ISTORIJA

Tunisas yra apgyvendintas nuo priešistorinių laikų, žmonių gyvenimo pėdsakai čia randami nuo paleolito. Pirmaisiais Tuniso gyventojais laikomi berberai. Berberų pagrindinės gyvenvietės yra įsikūrusios Atlaso kalnuose. Į Kalnus berberai pasitraukė siekdami išvengti prievartinio vertimo musulmonais. Istoriškai buvo susiklostę, kad berberai iš Romos imperijos buvo perėmę krikščionybę.

Tunisą tikriausiai bus įkūrę finikiečiai apie VI a. pr. m. e. kaip Tunes, tačiau jis ilgą laiką buvo Kartaginos šešėlyje. 146 m. pr. m. e. Tunisą kartu su Kartagina nukariavo romėnai. Kai VII a. Tunisą užėmė arabai, miestas atsigavo ir suklestėjo, ypač Hafsidų dinastijos metu (1228-1574 m.). Prekyba ir piratai XVII-XVIII a. taip pat sąlygojo miesto klestėjimą. Dabartinis Tunisas susiformavo valdant prancūzams (1881-1956 m.). Šiuo laikotarpiu ypač išaugo gyventojų skaičius (tiek europiečių, tiek ir musulmonų), vystėsi verslo ir pramonės sektorius. Vėliau Tunisas tapo nepriklausomos šalies sostine, pagerėjo gyvenimo sąlygos.

GAMTA IR KLIMATAS

Tunisas pasižymi kraštovaizdžio įvairove: Atlaso kalnai - tai aukščiausias taškas – 1544 m Šambi kalnas, lygumos ir stepės, druskos ežerai ir Sacharos smėlynai.

Šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje vyrauja sausas subtropinis klimatas. Ištisus metus čia lygus ir šiltas oras. Žiema minkšta, o ruduo žavus žaluma ir turtingas vaisiais. Vasara čia – sausa ir karšta. Rugpjūčio mėnesį geriau neatsidurti Tuniso pietuose: temperatūra čia siekia 45-50 C. Žinoma, pakelti tokį karštį yra lengviau nei Lietuvoje, bet išeiti iš kondicionuoto viešbučio, patikėkite, tikrai nesinori…

Slėnis Atlaso kalnuose